brūškinėti

brūškinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. brūškinti: Brūškinėja pašaliais susimąstęs, apsiašarojęs Skr. Brūškinė́ja po kaimus dyki Plv. Ką veiks – bebrūškinė́ja apie namus Gs.